Būtent dėl šių veiksnių atsiranda keturi pagrindiniai metaboliniai pokyčiai: padidėjęs kraujospūdis, antsvoris arba nutukimas, padidėjęs gliukozės ar cholesterolio kiekis kraujyje. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistų, atlikusių moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimą, Lietuvoje jaunuolių fizinis aktyvumas mažėja, jie mažai vartoja vaisių ir daržovių, retai pusryčiauja. Kadangi kasmetinė vaikų sveikatos patikra – geriausias būdas įvertinti vaikų sveikatos būklę ir užkirsti kelią rimtoms ligoms, svarbu, kad atžalų sveikata nuo mažens rūpintųsi patikimi specialistai, šeimos ir bendruomenių nariai, kurie skatintų sveikatą tausojančią gyvenseną. Kaip tėvai, kartu su specialistų pagalba, gali padėti vaikams augti sveikiems, – pasakoja „Altamedica“ vaikų ligų gydytoja Jolita Jasevičienė ir gyvensenos medicinos specialistė Evelina Nomeikaitė.
Vaikų mitybos įpročiai: kaip išvengti nutukimo ir valgymo sutrikimų?
Nors Lietuvoje stebima gerėjanti sveikos mitybos tendencija, vaikų nutukimo problema išlieka itin aktuali. Viena esminių šios problemos priežasčių – nesveika mityba (gausus pridėtinio cukraus, natrio ir sočiųjų riebalų vartojimas, per mažas daržovių ir vaisių suvartojimas) ir netinkama mitybos elgsena (nepusryčiavimas, nevalgymas kartu su šeima, užkandžiavimas). Visgi, pastebima, kad teigiamą įtaką vaikų mitybai daro sveikos mitybos principų laikymasis ugdymo įstaigose ir tėvų savišvieta. Tiesa, labai svarbi informacijos sklaida ne tik šeimose ir ugdymo įstaigose, bet ir medijose. Nuo pat vaikystės turi būti akcentuojama sveiko, neperdirbto maisto nauda ir vengiama greito maisto reklamų, nes vaikai – pati jautriausia grupė reklamai. Galime stebėti, kaip socialiniuose tinkluose išreklamuoti vaisvandeniai, nenaudingi savo mitybine verte, tampa patrauklūs vaikams, ir jie prašo nupirkti šį gėrimą, „nes jį geria visi“.
Kalbant apie vaikų mitybą, susiduriama su labai jautria tema – valgymo sutrikimais, kurie neretai atsiranda dėl visuomenėje vyraujančių madų ir medijose transliuojamo turinio. Mitybos sutrikimus galima pastebėti profilaktinio patikrinimo metu, kuomet, anksti suteikus reikiamą pagalbą, galima užbėgti už akių rimtoms komplikacijoms. Šį sutrikimą turinčiam vaikui labai svarbus palaikymas, o bendradarbiaujant kartu su specialistais galima padėti vaikui atrasti sveiką santykį su savimi ir savo kūnu.
Fizinio aktyvumo stoka, slypinti už ekranų
Fizinis aktyvumas – svarbus veiksnys, mažinantis neužkrečiamųjų ligų riziką, gerinantis fizinę ir psichosocialinę būseną ir lavinantis pažintinius gebėjimus, tačiau pasaulyje vaikų fizinio aktyvumo lygis tendencingai mažėja. Pagal 2016 m. PSO duomenis, 81 proc. 11–17 m. mokyklą lankančių pasaulio paauglių buvo nepakankamai fiziškai aktyvūs, t. y., jie kasdien mažiau nei 60 minučių užsiėmė vidutinio sunkumo ir intensyvumo fizine veikla.
Vaikų ligų gydytoja Jolita pastebi, kad viena esminių ir labiausiai neraminančių vaikų fizinio aktyvumo stokos priežasčių – laikas, praleidžiamas prie ekranų. Ikimokyklinio amžiaus vaikams didžiausia žala pastebima dar ankstyvajame amžiuje, kai vaiko psichika ir kalba tik formuojasi ir jie negeba atskirti virtualaus pasaulio nuo realaus. Mokyklinio amžiaus vaikams ekranų laikas prisideda prie sumažėjusio fizinio aktyvumo, riboja jų socialines ar kūrybines veiklas, o nepatogi kūno padėtis, sėdint prie ekranų, gali sukelti nugaros skausmus. Nors šiuolaikiniai vaikai ir išmaniosios technologijos neatsiejami, jie auga apsupti technologijų, o tai jiems atveria didžiules pažinimo galimybes, svarbu atminti, kad vaikams išlieka didelė priklausomybės rizika. Šią riziką didina vaikų negebėjimas patiems planuoti savo laiką, todėl tą turėtų kontroliuoti tėvai. Taip pat tėvams būtina kalbėti su vaikais apie laiką be ekranų, mokyti pabūti su savimi ar užsiimti kita malonia veikla.
Padėti pagerinti vaikų fizinį aktyvumą gali ir mėgstamos fizinės veiklos suradimas, tai nesutelkia vaiko ties antsvorio problema, o kaip tik gerina vaiko emocinę būseną, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, mažina norą užkandžiauti ar valgyti nesveiką maistą. Gydytoja pastebi, kad visada geriau bet koks sportas negu jokio! Tiesa, svarbu atrasti sau tinkamą ir mėgstamą sportą. Juk kiek vaikų ar net suaugusiųjų gali pasakyti, kad yra nesportiški, nes mokykloje prastai žaidė kvadratą ar krepšinį? Pažįstant savo vaiką ir atsižvelgiant į jo asmenybę, galima parinkti jam tinkamą fizinę veiklą, kad jis galėtų sportuoti.
Tėvų gyvensenos įpročiai – pavyzdys vaikams
Siekiant vaikams formuoti sveikos gyvensenos įpročius, labai svarbu patiems tėvams tapti geru pavyzdžiu. Tiesa, remiantis 2020 metų Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vos 54 proc. Lietuvos suaugusiųjų bent kartą per dieną valgo daržoves, o tik 10,3 proc. kasdien užsiima sportu ar aktyvia laisvalaikio veikla. „Altamedica“ gyvensenos medicinos specialistė Evelina Nomeikaitė teigia, kad vaikų gyvensenos įpročiai formuojasi šeimoje, todėl svarbu būti kaip komanda, kurioje tėvai ir vaikai kartu mokosi sveiko gyvenimo būdo. Kad tą padaryti būtų lengviau, specialistė dalijasi praktinėmis rekomendacijomis, kurios padės visai šeima gyventi sveikiau:
- Bendros šeimos veiklos. Organizuokite šeimos pasivaikščiojimus, važinėjimus dviračiais ar kitus aktyvius lauko žaidimus, skatinkite šeimos narius gaminti ir valgyti kartu. Bendros veiklos sustiprins šeimos ryšius ir palaikys sveikus gyvensenos įpročius, o fizinė veikla padės išlaikyti sveiką svorį, pagerins medžiagų apykaitą ir sumažins įvairių lėtinių ligų riziką.
- Valgių planavimas. Pasitarkite su šeimos nariais ir iš anksto planuokite pusryčius, pietus ir vakarienę. Būtinai įtraukite į tai ir vaikus – suteikite jiems galimybę pasirinkti iš jūsų siūlomo sveiko ir įvairaus maisto produktų ir patiekalų sąrašo. Planuodami valgius iš anksto, galite išvengti nesveikų patiekalų ir impulsyvių sprendimų, pvz., greito maisto pasirinkimo.
- Cukraus mažinimas. Per didelis cukraus vartojimas yra susijęs ne tik su nutukimu ar energijos ir nuotaikos kaita, bet ir su dantų ėduonimi. Kadangi pridėtinio cukraus gali būti įvairiuose maisto produktuose, svarbu kartu su vaikais mokytis atidžiai skaityti maisto produktų etiketes.
Profilaktinė vaiko sveikatos patikra – metas įvertinti vaiko sveikatą ir gyvensenos įpročius
Kasmetinė vaikų sveikatos patikra – ne formalumas, o vaiko tėvų (arba globėjų) ir gydytojo bendradarbiavimas siekiant užtikrinti atžalos sveikatą. „Altamedica“ vaikų ligų gydytoja per savo darbo praktiką ne kartą pastebėjo, kad vaikų sveikatos patikra leidžia aptikti įvairius sveikatos sutrikimus. Kaip, pavyzdžiui, atlikus visiškai neinvazinį profilaktinį šlapimo tyrimą, šlapime rastas didelis kiekis gliukozės, skubiai nukreipus pas gydytoją endokrinologą ir atlikus papildomus kraujo tyrimus, laiku nustatytas 1 tipo cukrinis diabetas ir išvengta sunkių komplikacijų.
Tiesa, gydytoja Jolita pastebi, kad sunkiausia dalis gydytojui – visada išliekanti rizika, kad kažko nepastebėsi trumpo profilaktinio vizito metu. Todėl labai svarbu, kad tėvai nelauktų ir profilaktine vaikų patikra pasirūpintų jau dabar ir pasiruoštų nerimą keliančius klausimus. Susidaręs klaidingas įspūdis, kad vaikų sveikatos patikra turi būti atliekama tik vasarą. Todėl beveik pusė kasmetinių mokinių sveikatos patikrų atliekama prieš pat naujus mokslo metus. Dėl to kyla nepatogumų – pailgėja eilės pas gydytojus, tėvai patiria streso, kad nespės iki rugsėjo gauti mokinio sveikatos pažymėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos šūkiu „Rami galva prieš atostogas“ „Altamedica“ kviečia pasirūpinti vaikų sveikatos patikra dar prieš prasidedant mokinių vasaros atostogoms – be laukimo eilių, streso ir skiriant dar daugiau laiko jūsų atžalų sveikatai – sutelkiant dėmesį į tėvus neraminančius simptomus ir gyvensenos įpročius, prireikus, suplanuojant detalesnius ištyrimus, kad būtų suteikta reikiama pagalba.
Užregistruoti savo vaiką kasmetinei profilaktinei sveikatos patikrai galite apsilankę Altamedica šeimos klinikose. Daugiau informacijos www.altamedica.lt.
