Atrodo, kad vadinamasis „didžiojo nestabilumo“ įvykis, sukėlęs chaosą tarp planetų, dėl kurio dujinės milžinės skriejo erdvėje, kol nusistovėjo tokios orbitos, kokias pažįstame šiandien, įvyko praėjus 60–100 mln. metų po Saulės sistemos gimimo. Tai yra kruopštaus mokslinio darbo išvada, kuri susiejo tam tikros rūšies meteoritą su asteroidu, kurį kadaise nukreipė Saulės sistemos milžinai. Dar daugiau – mokslininkai mano, kad migruojančios planetos – pirmiausia Jupiteris – galėjo lemti Žemės mėnulio susidarymą – nes destabilizavo Marso dydžio protoplanetos, vadinamos Tėja, orbitą. Ši destabilizacija galėjo paskatinti susidūrimą su Žeme, dėl kurio į kosmosą išskriejo nuolaužos. Mokslininkai mano, kad būtent šios nuolaužos galėjo suformuoti Mėnulį.