Įkopus į 6-tą gyvenimo dešimtį organizmas sulėtėja. Jei anksčiau į viršų lipdavote iškart įveikdami du laiptus, o dabar sunku neuždusti. Žinoma, natūralus senėjimas prie to prisideda, tačiau nuovargis ir dusulys gali būti signalai, kad širdis veikia ne taip gerai, kaip turėtų.
Širdies nepakankamumas atsiranda, kai pablogėja širdies raumens gebėjimas atsipalaiduoti arba susitraukti – prisipildyti krauju arba išstumti jį iš širdies. Taip sutrinka deguonies išnešiojimas po organizmą.
Dažniausiai žala atsiranda dėl vainikinių arterijų ligos arba po miokardo infarkto. Tačiau kalti gali būti ir sugedę širdies vožtuvai, ilgalaikis aukštas kraujospūdis ar genetinės ligos.
Kas išduoda širdies nepakankamumą?
Reta liga turi vieną specifinį požymį, kuris leistų ją įtarti. Dažniausiai diagnozę išaiškinti padeda kelių simptomų derinys. Amerikos širdies nepakankamumo draugija sukūrė patogų įrankį, kurį lengviau įsiminti padeda angliškų žodžių akronimas FACES (angl. veidai).
F (angl. fatigue – nuovargis). Širdis neišstumia pakankamai deguonies prisotinto kraujo, todėl organizmui trūksta energijos. Taip atsiranda bendras nuovargio pojūtis.
A (angl. activity limitation – veiklumo apribojimai). Širdies nepakankamumu sergantys žmonės dažnai negali užsiimti įprasta veikla, nes lengvai pavargsta ir jiems pradeda trūkti oro.
C (angl. congestion – užsikimšimas). Dėl to, kad plaučiuose kaupiasi skysčiai, gali atsirasti kosulys, švokštimas ir pasunkėti kvėpavimas.
E (angl. edema or ankle swelling – edema arba kulkšnies patinimas). Kai širdis neturi pakankamai pumpuojamosios galios, skysčiai gali kauptis kulkšnių, kojų, šlaunų ir pilvo srityse. Skysčio perteklius taip pat gali sukelti staigų svorio augimą be aiškios priežasties.
S (angl. shortness of breath – dusulys). Dėl plaučiuose esančių skysčių kraujyje esantis anglies dioksidas sunkiau pakeičiamas į šviežią deguonį. Taip pat gali būti sunkiau kvėpuoti gulint.
Be to, Lietuvoje nuo praėjusių metų pradžios pritaikyta naujovė – šeimos gydytojai gali nemokamai paskirti kraujo tyrimą, kuris reikalingas širdies nepakankamumui diagnozuoti.
Natriuretinio peptido (NT-proBNP) tyrimas padeda išaiškinti, ar dėl dusulio į medikus besikreipęs žmogus neserga širdies nepakankamumu, tačiau gali būti skiriamas ir esant kitiems ligos simptomams, rizikos veiksniams.
„NT-proBNP tyrimo metu nustatomas natriuretinių peptidų kiekis kraujyje. Šios aktyvios medžiagos išsiskiria pervargus ir nusilpus širdies raumeniui. Jei kraujyje jų randama, tai rodo, kad žmogus serga širdies nepakankamumu“, – lrytas.lt yra sakiusi Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.
Taigi, pastebėję bet kurį akronimui FACES priklausantį simptomą, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris įvertins jūsų būklę ir priklausymą rizikos grupei.
